- špitoklis
- ךpitóklis (vok. dial. špetôkl) sm. (1) NdŽ 1. Š, NdŽ, FrnW, Jnšk, Pmp, Všk, Pn, Grnk, Btg, Ar, Vl, Skl, Kv, Pln, Lnk, Plt pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė: Jis tam tokį špitóklį padarė J. Špitóklį man iškirto, t. y. narą sumetė, apgavo J. Vaikai pridirba visokių špitóklių, kad tėvai nevaldo Lk. Kai ateina [kaimo vaikinai į vestuves], turia vaišint; ka nevaišina, daro špitóklį Vdk. 2. šmėkla: Anam špitóklis pasirodė Žd.
Dictionary of the Lithuanian Language.